Smidras (Asparagus officinalis) – tai smidrinių šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas.
Žemėje ūgliai būna balti, o jiems pasirodžius dirvos paviršiuje, viršūnėlės įgauna rausvai violetinę, tamsiai violetinę ar žalią spalvą. Ūgliai pasirodo balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Žalieji smidrai turi didesnę dietinę vertę nei baltieji, nes juose daugiau baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų. Žaliųjų smidrų ūglių skonis švelnesnis nei baltųjų.
Smidrai, dar žinomi šparagų vardu, yra pirmoji labai vertinga pavasarinė daržovė, puikiai auganti mūsų klimato sąlygomis.
Smidrų tėvynė – Rytų Europa ir Vidurinė Azija, Viduržemio jūros pakrantės.
Į Lietuvą XVI amžiuje smidrus atvežė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio motina Bona Sforca. Auginami smidrai buvo Sereikiškių parko daržuose. Vėliau paplito ir kitų didikų ir bajorų daržuose.
Smidrai priklauso delikatesinių daržovių grupei.
Maistui vartojami žali arba balti, neturintys chlorofilo ūgliai. Ūgliai valgomi švieži, virti, kepti ar konservuoti.
Smidrų ūgliuose gausu baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų.
Ypač daug kalio, kalcio, magnio, cinko, geležies ir folio rūgšties. Turi glikozido, asparagino, kapsantino, saponinų.
Smidrų ūgliuose ypač gausu vitamino E, provitaminų A ir B grupės vitaminų.